- svėpuoti
- svėpúoti, -úoja, -ãvo (plg. la. svēpēt) intr. K.Būg, LVIII1153, NdŽ, KŽ, Dsn, Dkšt, Dglš, Str sunkiai kvėpuoti, alsuoti (ppr. uždusus): Suvis svėpãvo Tapilia, ė paskui atsigavo Dglš. Svėpúoji, sakytum, toli bėgęs kap šuva, tik da reikia liežiuvis iškart Ml. Meška sušilus tik svėpúoja, ė meškinykas vis ją šokina Prng. Viščiukas svėpúoja pridusintas Švnč. Avelės svėpúoja iš karščio Tvr.
Dictionary of the Lithuanian Language.